
Saločiai
Saločiai – miestelis Pasvalio r. savivaldybėje, 23 km į šiaurę nuo Pasvalio, netoli Latvijos sienos, seniūnijos ir parapijos centras. Įsikūręs abipus Mūšos upės, per rytinę dalį teka Bėrė (Mūšos intakas). Pro Saločius eina tarptautinė automobilių magistralė „Via Baltica“. 2021 m. surašymo duomenimis, čia gyveno 638 gyventojai.
Pirmą kartą paminėti XVI a. pradžioje kaip Saločių dvaras. 1514 m. įsteigta parapija, pastatyta medinė bažnyčia, kurią XVI a. pabaigoje nusavino Radvilos ir pavertė evangelikų reformatų maldos namais. XVII a. viduryje vėl pastatyta katalikų bažnyčia. Šiuo metu miestelyje stovi mūrinė Šv. Juozapo bažnyčia, įrengta 1945 m.
1703 m. įvyko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Rusijos imperijos kariuomenių Saločių kautynės su Švedijos kariuomene. Spaudos draudimo laikotarpiu aktyvūs buvo knygnešiai. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Biržų rinktinės Lietuvos partizanai.
Veikia Antano Poškos pagrindinė mokykla su Dailės galerija. 1929 m. pastatytas Saločių tiltas per Mūšą naudojamas iki šių dienų ir įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Stovi paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę 1918–1919 m.
Manoma, jog miestelio pavadinimas kilo nuo lietuviško bendrinio žodžio sala, salos, kurių yra Mūšos upėje.
Saločiuose ir jų apylinkėse gimė šie žinomi žmonės:
- Augustinas Armonas (1922–2017) – fleitininkas, pedagogas, dirigentas, kilęs iš Manikūnų k.
- Leonas Bajorūnas (1910–1994) – kultūrtechnikos inžinierius, inžinerinių mokslų daktaras, kilęs iš Buiviškių k.
- Henrikas Algis Čigriejus (1933–2016) – poetas, prozininkas, vertėjas, kilęs iš Vidugirių k.
- Antanas Dimžlys (1920–2010) – skulptorius, restauratorius, kilęs iš Namišių k.
- Rimantas Mykolas Kanapėnas (g. 1941 m.) – mokslininkas, profesorius, habilituotas technologijos mokslų daktaras, išradėjas, inovatorius, inžinierius, pedagogas, visuomenininkas, kilęs iš Globinų k.
- Antanas Krasinskas (1866–po 1932) – knygnešys, kilęs iš Žadeikonių k.
- Rimutis Paužuolis (g. 1949) – aviamodeliuotojas, pilotas, sporto meistras, kilęs iš Vidugirių k.
- Steponas Pavilonis (Pavilionis) (1862–1937) – knygnešys, kilęs iš Gripkelių k.
- Česlovas Petraškevičius (1886–1941) – teisininkas, knygnešys, visuomenės veikėjas, kilęs iš Mitrišiūnų k.
- Antanas Poška (1903–1992) – keliautojas, antropologas, žurnalistas, kilęs iš Gripkelių k.
- Ruslanas Puskepanis (1977–2020) – garsus virtuvės šefas, kilęs iš Saločių miestelio.
- Kazimieras Pūras (1926–2023) – žurnalistas, redaktorius, vertėjas.
- Kazys Škirpa (1895–1979) – pirmasis Lietuvos kariuomenės savanoris, politikas ir diplomatas, kilęs iš Namajūnų k.
- Bronius Zalensas (1921–1994) – skulptorius, kilęs iš Puškonių k. (klaidingai nurodoma, kad kilęs iš Pumpėnų; Kazimiero Zalenso brolis).
- Kazimieras Zalensas (1924–1993) – ilgametis Lietuvos televizijos darbuotojas, Televizijos teatro redaktorius, scenaristas ir dramaturgas, žurnalistas, kilęs iš Puškonių k.
Viršelyje R. Grubinskienės nuotr.
Šaltiniai:
- Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui
- Pasvalio rajono savivaldybė
- Pasvalio krašto kultūros paveldo informacijos sistema PASVALIA
- Visuotinė lietuvių enciklopedija
- Wikipedia
