Pušalotas
Pušalotas – miestelis Pasvalio rajono savivaldybėje, 18 km į pietvakarius nuo Pasvalio, kairiajame Lėvens krante, seniūnijos ir parapijos centras. 2021 m. duomenimis, jame gyveno 538 gyventojai.
Pirmą kartą paminėtas XVII a. pradžioje. 1639 m. pastatyta medinė Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. 1644 m. miesteliui suteikta savaitinio turgaus privilegija. Per 1863–1864 m. sukilimą apylinkėse veikė A. Mackevičiaus, Rutkausko ir I. Grochovskio sukilėlių būriai. Spaudos draudimo laikotarpiu klebonas J. Jaskevičius rėmė knygnešius, steigė slaptas lietuviškas mokyklas. Po sovietų okupacijos veikė Algimanto karinės apygardos Lietuvos partizanų „Žaliasis“ būrys.
Miestelyje veikia progimnazija (įsteigta 1866 m. kaip valdiška mokykla). Yra 1930 m. statytas Bauhauzo stiliaus paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę 1919–1920 m. (arch. Vl. Švipas), kuris 1937 m. Pasaulinėje Paryžiaus parodoje atkreipė tarptautinį dėmesį į Lietuvos architektūrą ir laisvės kovas.
Pro miestelį teka Amata.
Pušaloto pavadinimas kildinamas nuo pušies, nes apylinkės garsėja brandžiais pušynais. Legenda pasakoja, kad karštą vasaros dieną pamiškėje mergina pjautuvu kirtusi rugius. Staiga iššokusi gyvatė apsivijo ranką. Mergina iš baimės sušukusi: „Jėzau, Marija!“ Tuomet pušyje pasirodžiusi Dievo Motina nuvijo gyvatę.
Pušalote ir jo apylinkėse gimė šie žymūs žmonės:
- Antanas Lukoševičius (1954–2017) – mokslininkas, pedagogas, docentas, mokslų daktaras.
- Vladas Švipas (1900–1965) – architektas, kilęs iš Palėvenės k.
- Gediminas Astrauskas (g. 1932) – poetas satyrikas, vertėjas, žurnalistas.
- Nijolė Angelė Baužytė (g. 1938) – televizijos žurnalistė, visuomenės veikėja.
- Jonas Jaskevičius (1860–1912) – Romos katalikų kunigas, aktyviai dalyvavęs lietuvių tautiniame atgimime.
- Jonas Melinskas (1877–1938) – knygnešys, aktyviai platinęs lietuvišką spaudą carinės Rusijos spaudos draudimo laikotarpiu.
Šaltiniai: