Paškevičius Romualdas

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas.

Gimė 1939 m. sausio 2 d. Juodžionių k., Pasvalio r. (netoli Pabiržės). Mokėsi Kirdonių septynmetėje, Pabiržės vidurinėje mokykloje. Šiaulių pedagoginiame institute įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo specialybę.

Nuo 1962 m. dirbo mokytoju Pasvalio rajone: 1962–1963 m. Levaniškio aštuonmetėje mokykloje, 1963–1965 m. Pasvalio vakarinėje bei aštuonmetėje (dabar Svalios progimnazija) mokykloje, 1965–1996 m. Pasvalio vidurinėje mokykloje (dabar Petro Vileišio gimnazija).

Suteiktas Lietuvos (tuomet LTSR) nusipelniusio mokytojo garbės vardas (1978) ir Lietuvos liaudies mokytojo garbės vardas (1989).  

1992–1995, 1996–1997 m. dirbo rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėju.

Mirė 1998 m. sausio 14 d., sulaukęs tik 59-erių. Palaidotas Daumėnų kapinėse, Biržų r.

Mokytojas lituanistas turėjo didelį autoritetą tarp mokinių ir kolegų. Literatūros žinovas, atsidavęs mokyklai. Idealistas, nenorėjęs prisitaikyti prie vartotojiškos visuomenės, atmetęs materialinę gerovę. Lietuvybės puoselėtojas, net ir sovietmečiu neslėpęs patriotinių nuostatų, ne kartą kviestas į sovietinio saugumo skyrių. Praktikuojantis katalikas. Atkūrus Nepriklausomybę, tapo Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariu, Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios pastoracinės tarybos nariu. LPS Pasvalio rėmimo grupės narys, dalyvavo steigiamajame Sąjūdžio suvažiavime Vilniuje. 1991 m. sausį stovėjo Vilniuje prie Parlamento ir Vyriausybės rūmų, lydėjo sausio 13-ąją žuvusius į paskutinę kelionę. Buvo iškeltas kandidatu į LR Seimą, bet dalyvauti rinkimuose atsisakė.

1992 m. tapo Švietimo skyriaus vedėju, kai kelią sunkiai skynėsi Švietimo reforma. Alinantis valdininko darbas ir įtampos pakirto sveikatą: 1995 m. rudenį susirgo, bet 1996 m. vėl grįžo į Švietimo skyriaus vedėjo pareigas ir dirbo iki 1997 m. pabaigos, kol ištiko insultas.

Pasvalio vidurinėje mokykloje mokytojas išleido 8 abiturientų laidas – 215 auklėtinių. Šiai mokyklai paskyrė 31 savo gyvenimo metus. Dirbdamas savivaldybėje, rūpinosi, kad Petro Vileišio vidurinė taptų gimnazija. Kad gimnazija turi Dailės galeriją, irgi jo nuopelnas – 1975 m. ėmėsi įgyvendinti M. Karčiausko iškeltą idėją.

1997 m. apdovanotas Petro Vileišio fondo premija už P. Vileišio idėjų ir dvasios puoselėjimą, kultūrinį bendravimą ir bendradarbiavimą, už ženklius darbo rezultatus.