Šimkevičius Julius

Mokytojas, teatro režisierius, poetas.

Gimė 1923 m. Pulavuose, Lenkijoje, kur buvo apsigyvenę tėvai (tėvas Kalikstas Šimkevičius  (1988–1960) – muzikos mokytojas, vargonininkas, išsilavinimą įgijęs Varšuvoje). Mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje, 1936–1941 m. – Pasvalio Petro Vileišio aukštesniojoje komercijos mokykloje (dabartinėje gimnazijoje). Mokėjo rusų, lenkų ir vokiečių kalbas. Pamėgęs literatūrą, kūrinius skaitė originalo kalba. Kūrė eilėraščius, rašė literatūrinius straipsnius, kuriuos publikavo įvairiuose to meto spaudos leidiniuose.

1941 m. baigė pedagoginius kursus Šiauliuose. Dirbo Biržų bibliotekoje, Vaškų (Pasvalio r.) bibliotekos vedėju, pradinės mokyklos mokytoju, o nuo 1942 m. – Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos vokiečių kalbos mokytoju.

Grojo violončele, skambino fortepijonu. Violončele grodavo bažnyčiose pamaldų metu, kultūriniuose renginiuose. Gimnazijoje įkūrė vaidybos būrelį, statė spektaklius (vienas iš jų – S. Čiurlionienės „Pinigėliai“). Įkūrė ir Pasvalio scenos mėgėjų teatrą, statė spektaklius.

Savo eilėraščius skaitė literatūriniuose renginiuose, kur susipažino su broliais Matuzevičiais, Mekais, B. Krivicku. Susidraugavo su Pasvalyje gyvenančiu rašytoju Mariumi Katiliškiu (tuomet Albinu Vaitkumi, bibliotekos vedėju). Kartu su juo organizuodavo literatūros vakarus, pakviesdavo ir kraštietį Bernardą Brazdžionį.

Vokiečių okupacijos metais nevengdavo pasisakyti prieš sovietų okupacinę valdžią, todėl grėsė represijos. 1944 m., vėl grįžtant sovietams, buvo nutaręs pasitraukti į Vakarus, bet pasipriešino tėvai. Išvyko į Kauną – gavo mokytojo vietą Vilijampolės progimnazijoje. Įstojo į  universitetą studijuoti anglų kalbos ir literatūros. Pajutęs, kad yra sekamas, grįžo į Pasvalį. Įsidarbino Biržų r. Nemunėlio Radviliškio progimnazijoje, kuri po gaisro buvo įsikūrusi Medeikiuose. Bet ir iš ten teko greitai pasitraukti. Pas jį, apsigyvenusį pas vieną ūkininką, lankydavosi partizanauti išėjęs Bronius Krivickas. 1945 m. pabaigoje į sodybą atvyko saugumiečiai suimti Juliaus, bet jis tuo metu buvo Pasvalyje. Grįžęs į Medeikius, slapstėsi pas partizanus miške, po vieno susišaudymo grįžo į Pasvalį. Čia parašytame eilėraščių cikle „Vienatvės elegijos“ atsispindi neišsipildžiusi meilė Medeikiuose sutiktai dailės mokytojai Monikai Čelkauskaitei.

Dėl grėsmės sūnui 1946 m. rudenį tėvai nutarė iš Pasvalio išvykti. Gabendami savo turtą sunkvežimiu į Šiaulius, sūnų paslėpė drabužių spintoje. Šiauliuose, tėvų namuose, Julius slapstėsi 11 metų ir 3 mėnesius.

1959 m. apsigyveno Kaune. Neakivaizdžiai mokėsi Lietuvos veterinarijos akademijos Zootechnikos fakultete, Lietuvos žemės ūkio akademijoje įgijo ir bitininko specialybę. LVA dirbo bibliotekos vedėju, bendradarbiavo spaudoje. Susirašinėjo su Romoje gyvenančia Barbora Vileišyte. Sukūrė šeimą, augino du vaikus.

Mirė 2001 m. lapkričio 9 d. Kaune.