Kriklinių Švč. M. Marijos Apsilankymo parapija

Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia yra Pasvalio rajone, Kriklinių miestelyje, 7,5 km į pietryčius nuo Pumpėnų.

Kriklinių katalikų religinio gyvenimo pradžia siejama su koplytėle, stovėjusia maždaug už 2 km nuo dabartinio miestelio, Moliūnų dvaro teritorijoje, miške prie piliakalnio. Į ją melstis eidavo vietos gyventojai. Vėliau koplytėlė perkelta į Kriklinius, o pamaldas joje retkarčiais laikydavo iš Pumpėnų atvykę karmelitai.

1781 m. vietos gyventojų rūpesčiu pastatyta pirmoji medinė bažnyčia kaip Pumpėnų parapijos filija. XIX a. pirmojoje pusėje prie bažnyčios veikė parapinė mokykla; 1863 m. joje mokėsi 35 mokiniai.

1897 m. senoji bažnyčia perstatyta ir padidinta: jos šonuose pristatytos koplyčios, pastatyta medinė varpinė. Varpinės varpas, kurio skersmuo apie 70 cm, nulietas 1930 m., o lėšas jam surinko iš Kriklinių krašto į JAV išvykę lietuviai. Varpas buvo padovanotas bažnyčiai minint Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines. Vietos tradicijoje išlikęs pasakojimas, kad antras varpas galėjo būti paslėptas arba užkastas šventoriuje pasaulinių karų metais. Jo buvimo vieta iki šiol nenustatyta. Šventorių juosia akmenų mūro tvora.

Bažnyčioje įrengti trys altoriai. Didysis altorius skirtas Švč. Mergelės Marijos Apsilankymui / Šv. Elžbietos Aplankymui. Jame yra vertingas paveikslas „Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Elžbietos susitikimas“, ikonografiškai vaizduojantis Evangelijoje pagal Luką aprašytą Marijos apsilankymą pas Elžbietą.

Vienas iš šoninių altorių skirtas Švč. Mergelei Marijai, Nuolatinės Pagalbos Dievo Motinai. Šis pamaldumo būdas ypač paplito XIX–XX a. Lietuvos katalikų bažnyčiose.

Kitas šoninis altorius skirtas šv. Antanui. Šio šventojo kultą Krikliniai išlaiko ir parapijos liturginėje tradicijoje – šv. Antano atlaidai yra viena iš parapijos metinių švenčių.

Iki 1926 m. Kriklinių bažnyčia priklausė Žemaičių (Telšių) vyskupijai. 1926 m. balandžio 4 d. popiežiaus Pijaus XI bulėje Lituanorum gente nustačius naują Lietuvos bažnytinę administracinę struktūrą, ji priskirta naujai įkurtai Panevėžio vyskupijai. Tais pačiais metais Krikliniai tapo savarankiškos parapijos centru.

Pagrindiniai parapijos atlaidai – Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo, švenčiami gegužės 31 d., ir Šv. Antano atlaidai (artimiausią sekmadienį po birželio 13 d. – šv. Antano dienos).

2000 m., minint krikščionybės Lietuvoje jubiliejų, šventoriuje pastatytas kryžius. Jo autorius – skulptorius Pranas Janulevičius.

 Klebonai ir administratoriai

F. Zinevičius – Kriklinių klebonas iki 1948 m., kai kartu su vargonininku B. Merfeldu buvo suimtas, abu apkaltinus partizanų rėmimu.

Leonas Lukšas (1923–1997) – Kriklinių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijos administratorius 1958–1966 m.

Pranciškus Masilionis (1902–1980) – Kriklinių parapijos klebonas 1969–1977 m.; jo rūpesčiu buvo remontuojama bažnyčia. Sovietmečiu jis taip pat buvo aktyvus Bažnyčios teisių gynėjas; jo veiklą mini Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos šaltiniai.

Algis Neverauskas – Kriklinių parapijos administratorius iki 2008 m.

Domingo Avellaneda Cabanillas IVE – 2004–2026 m. Kriklinių parapiją aptarnavęs kunigas.

Juan Marcos Coduti IVE – nuo 2026 m. paskirtas Kriklinių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijos administratoriumi; kartu paskirtas Pumpėnų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapijos klebonu.