Melinskai Jonas ir Petras

Valstiečiai, knygnešiai, broliai.

Jonas gimė 1877 m. birželio 18 d. Kirkiliškio kaime, Pumpėnų apylinkėse (Pasvalio r.) Ten pat gyveno ir mirė 1938 m. gruodžio 1 d. Palaidotas Pušaloto kapinėse, ant antkapio įrašyta „Knygnešys“.

Vienas pirmųjų knygnešių Kriklinių apylinkėse. Lietuvišką spaudą pradėjo platinti apie 1900 m. Palaikė tiesioginius ryšius su Garšvių knygnešių draugija, bendradarbiavo su knygnešiu Jurgiu Bieliniu.

Iš pradžių spaudą nešiodavo pėsčias, vėliau įsigijo arklį ir leidinius gabendavo iš pasienio. Lietuviška spauda aprūpindavo daraktorių Juozą Mockūną ir kitus. Kaimuose turėjo talkininkų, padėjusių platinti spaudą. Apie penkerius metus lietuviškus leidinius platino Pumpėnų, Kriklinių ir Pušaloto apylinkėse.

Bėgdamas nuo jį persekiojusių žandarų, žiemą įlūžo į ežerą, dėl to pablogėjo jo sveikata. Panaikinus spaudos draudimą, Pušalote įsigijo sodybą ir vėjo malūną.

1932 m. pateikė dokumentus knygnešio pensijai gauti.

Petras gimė apie 1885 m. Mirė 1925 m. spalio 16 d., sulaukęs 40 metų. Palaidotas Kriklinių kapinėse (Pasvalio r.). Ant jo kapo taip pat pastatytas paminklas su įrašu „Knygnešys“.

Į knygnešystę įsitraukė dar būdamas paauglys. Kartu su broliu Jonu vykdavo į Mažąją Lietuvą, Bitėnuose pas Martyną Jankų įsigydavo lietuviškų kalendorių, maldaknygių ir laikraščių. Parsigabentą spaudą platino Kriklinių apylinkėse (Pasvalio r.), aprūpindavo ja kaimų daraktorius. Siekdamas išvengti persekiojimo, neretai persirengdavo elgeta ir lietuviškas knygas nešiodavo maišelyje.