Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų kūrėjas, pirmasis Karinių jūrų pajėgų štabo viršininkas, dimisijos komandoras.
Gimė 1944 m. balandžio d. Deglėnų kaime, Pasvalio rajone, pasiturinčių ūkininkų šeimoje, kurioje augo 3 vaikai. Tėvas buvo pasipriešinimo okupaciniam režimui dalyvis. Įskundus kaimynui, 1949 m. visa šeima ištremta į Sibiro Irkutsko sritį. Tremtyje išbuvo 9 metus, į Lietuvą grįžo 1958 m. Šeimai pavyko apsigyventi savuose namuose Deglėnuose, kuriuose sovietinė valdžia buvo apgyvendinusi mokytoją. Urbų ūkyje buvo įsteigtas pieno surinkimo punktas. Šeima prižiūrėjo kolūkio gyvulius (ganė karves, melžė).
Vytautas išvyko pas tetą, tėvo seserį, į Marijampolę, ten baigė J. Jablonskio vidurinę mokyklą (dabar Rygiškių Jono gimnazija).
1970 m. Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) baigė Petrodvoreco aukštąją karo laivyno elektronikos mokyklą. 7 metus tarnavo sovietų kariniame Šiaurės laivyne. Išėjęs į atsargą, 13 metų Leningrade dirbo mokslo tyrimo institute, projektavo karo laivus. 1989 m. išrinktas Leningrado lietuvių draugijos pirmininko pavaduotoju.
1989 m. grįžęs į Lietuvą, apsigyveno Klaipėdoje, gavo darbą grūdų produktų kombinate.
1991 m. birželio mėn. kartu su Algiu Leišiu pateikė Lietuvos karinio jūrų laivyno atkūrimo planą.
Iki išleidimo į atsargą 1999 m. balandžio mėn. tarnavo Lietuvos kariuomenėje ir kūrė Karines jūrų pajėgas.
Už nuopelnus Lietuvai ir krašto apsaugos sistemai apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino 3-iojo laipsnio medaliu ir Krašto apsaugos ministerijos garbės ženklu „Už nuopelnus krašto apsaugai“.
Mirė 2026 m. rugpjūčio 27 d. Palaidotas Klaipėdos Joniškės kapinėse.