Lietuvos kariuomenės karininkas, laivo kapitonas.
Gimė 1879 m. kovo 31 d. Kiemėnų dvare, Pasvalio r., Stanislovo Kãškelio ir Onos Brazdžiūnaitės šeimoje. Baigė Linkuvos dviklasę mokyklą, 1897 m. – Rusijos prekybos laivyno mokyklą.
Nuo 1897 m. plaukiojo prekybos laivais Juodojoje jūroje. Nuo 1904 m. tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje. Kronštate baigęs karo laivyno praporščikų kursus, 1905 m. su rusų laivynu dalyvavo Rusijos–Japonijos kare. 1905–1906 m. Tolimuosiuose Rytuose tarnavo laivuose „Mameliuk“, „Livonia“, „Svirj“. 1907 m. mokėsi Vladivostoko Aleksandro jūrų mokykloje, įgijo tolimojo plaukiojimo kapitono laipsnį. 1914 m. dar mokėsi specialiuose karo transporto laivyno karininkų kursuose.
1914 m. vėl mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Tarnavo Archangelsko uoste. 1914 m. – garlaivio „Carj“ budėjimo pamainos viršininkas, 1914–1915 m. – vyresnysis karininkas, vėliau pervestas į Archangelską minų tralerio „Skum“ vado pareigas. 1917 m. gavo mičmano laipsnį.
Po 1917 m. grįžo į Lietuvą. 1919 m. pab. įstojo į Lietuvos kariuomenę. Dirbo Šiaulių geležinkelio stoties viršininku, 1920–1921 m. – Kauno vandens kelių rajono sargybos viršininku. 1921 m. perėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje, buvo karininkas ypatingiesiems pavedimams prie Vyriausiojo štabo viršininko. Priklausė Inžinerijos karininkų korpusui. 1926 m. tarnavo 2-ajame transporto batalione.
Kai 1927 m. Lietuva iš Vokietijos nusipirko minų tralerį, skirtą kovai su jūros kontrabandininkais ir pakrančių apsaugai, tapo šio laivo, pavadinto „Prezidentas Smetona“, vadu. 1928 m. jam buvo suteiktas Lietuvos kariuomenės majoro laipsnis. Nuo 1933 m. sausio iki 1935 m. balandžio buvo Liepojoje remontuojamo šio laivo prižiūrėtoju, kartu ir Klaipėdos krašto komendantūros raštininku. 1935 m. rugpjūčio 1 d. oficialiai įsteigus Lietuvos karinį jūrų laivyną, šis laivas tapo mokomuoju karo laivu „Prezidentas Smetona“. Būdamas jo vadu, parengė jūrinio mokymo programų, kūrė laivo priešlėktuvinės apsaugos planus, sukūrė jūrininkų uniformas ir vėliavas.
1936 m. jam oficialiai suteiktas jūrų kapitono laipsnis. Aktyviai dalyvavo kuriant Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, vizijas, parengė planą įkurti karinį uostą Klaipėdoje. 1939 m. pabaigoje išėjo į atsargą.
Buvo Lietuvos jūrininkų sąjungos Klaipėdoje narys. Aktyviai propagavo buriavimo sportą, buvo ir Lietuvos buriuotojų sąjungos narys, vienas iš 1938 m. vykusios pirmosios tarptautinės buriavimo regatos Klaipėda–Nida organizatorių, regatos teisėjas.
1936 m. apdovanotas Vytauto Didžiojo 5-ojo laipsnio ordinu.
1940 m. sovietų valdžios suimtas ir kalintas Kauno kalėjime. 1941 m. kovo mėn. su šeima emigravo į Vokietiją. Nacionalizuotuose namuose Palangoje įsikūrė sovietinių pasieniečių užkarda.
Mirė 1944 m. birželio 12 d. Šivelbaine (dabar Švidvinas, Lenkijos teritorija). Palaidojimo vieta nežinoma.