Kazlauskas Benediktas
Gimė 1909 m. sausio 24 d. Talpūnų k., Kaišiadorių r. Baigęs Kauno jėzuitų gimnaziją, studijavo Vytauto Didžiojo universitete klasikinę filologiją. Po studijų dirbo Šiaulių berniukų gimnazijos mokytoju. 1939–1947 m. buvo Pasvalio inž. Petro Vileišio gimnazijos lotynų kalbos mokytojas, o nuo 1944 m. ir inspektorius (direktoriaus pavaduotojas). Išvykęs iš Pasvalio, Vilniaus universitete dėstė lotynų ir graikų kalbas, 1979–1984 m. – Klasikinės filologijos katedros vedėjas. Tapo filologijos mokslų daktaru, docentu, jam suteiktas nusipelniusio dėstytojo vardas. VU dirbo iki 1989 m.
Benediktas Kazlauskas – keleto lotynų kalbos vadovėlių bei mokymo priemonių autorius, žinomas ir kaip vertėjas: išvertė M. Husoviano „Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę“, A. Kulviečio „Tikėjimo išpažinimas“ ir kt., iš lotynų kalbos yra išvertęs Dantės, F. Petrarkos kūrinių, iš senosios graikų kalbos – Euripido „Medėją“, Platono ir kt. autorių tekstų. Jo parengta monografija „Humanistinė lotyniškoji literatūra Lietuvoje XVI–XVII amžiuje“ neišspausdinta, tačiau liko daug mokslinių publikacijų įvairiuose leidiniuose. Rašė apie M. K. Sarbievijų, J. Radvano poemą „Radviliada“, apie XVII a. literatūrą ir teatrą Vilniuje ir t. t.
Mirė 1995 m. balandžio 24 d. Palaidotas gimtinėje.
Kaip mokytojas Pasvalyje B. Kazlauskas turėjo autoritetą, buvo reiklus ir labai griežtas pedagogas, inspektorius. Puikiai išmokydavo vokiečių ir lotynų kalbų.
Benediktas Kazlauskas vedė biologijos mokytoją Teodorą Arlauskaitę, kilusią iš Rinkūnų k., deja, ji po metų, gimdydama vaikelį, mirė. Tėvas vienas augino dukrą Ireną (Irena Kazlauskaitė-Paulauskienė baigė VU Medicinos fakultetą, žuvo autoavarijoje 2002 m.).
Regina Grubinskienė