Avižonis Juozas
Gimė 1882 m. sausio 10 (23) d. Pasvalyje, ūkininkų šeimoje. Baigęs gimnaziją Mintaujoje, įstojo į kunigų seminariją, bet greitai ją paliko ir išvyko į Odesos universitetą studijuoti istorijos. 1911–1912 m. lotynų ir lietuvių kalbų mokė privačioje Telšių gimnazijoje, iš ten atleistas vėl išvyko į Odesą, dirbo privačioje vyrų gimnazijoje, mokė lotynų kalbos ir psichologijos. Po metų persikėlė į Bachmutą Donbase, ten dirbo gimnazijoje lotynų kalbos mokytoju. I pasaulinio karo metais išvyko į Kaukazą, įsikūrė Piatigorske, 1915–1921 m. dirbo keliose mokyklose. Aktyviai dalyvavo svetur gyvenančių lietuvių visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime, steigė mokyklas tautiečių vaikams, rūpinosi karo pabėgėlių reikalais.
1922 m. grįžęs į Lietuvą, įsidarbino mokytoju Kauno „Aušros“ gimnazijoje – dėstė lietuvių ir lotynų kalbas ir istoriją, taip pat sekretoriavo J. Jablonskio vadovaujamoje Terminologijos komisijoje. Iš čia pasvaliečiai J. Avižonį parsikvietė įkurti gimnaziją.
Įkūręs Pasvalyje vidurinę mokyklą (ją atidaręs brolio Antano Avižonio name, dabar Sodų g.), 1925 m. buvo išsiųstas kurti gimnaziją Tauragėje, paskui paskirtas į Rokiškio gimnaziją, dar vėliau – į Kėdainių gimnaziją. Keletą metų dirbo Lietuvos centrinės valstybinės bibliotekos vedėju Kaune, po to vėl mokytojavo Kauno „Aušros“ gimnazijoje. Vokiečių okupacijos metais dirbo Linkuvos gimnazijoje – čia atvyko po didelės nelaimės: visi trys vaikai (dvi dukros ir sūnus) 1941 m. buvo ištremti į Sibirą.
1945 m. J. Avižonis vėl buvo paskirtas Pasvalio gimnazijos direktoriumi. Iš čia išvyko į Merkinės vidurinę mokyklą. Išėjęs į pensiją, gyveno pas dukrą Obeliuose, Rokiškio r., vėliau Jurbarke.
Mirė 1974 m. vasario 17 d. Palaidotas Jurbarko kapinėse.
Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos muziejus turi rankraštinių J. Avižonio dokumentų: tai „Vidurinės technikos mokyklos pamokų plano ir programų projektas“, pateiktas Švietimo ministerijai 1923 m. gegužės 13–16 d.; mokyklos turto perdavimo aktas, 1925 m. išvykstant į Tauragę; Pasvalio valsčiaus tarybos Aktas dėl vandens malūno; veiklos planas „Pasvalio kultūrinimo klausimais“ ir pranešimas „Pasvalys turi būti apskrities centras“, kuriuose atsiskleidžia pastangos padėti gimtajam kraštui.
Šaltiniai: