Avižonis Juozas

Gimė 1882 m. sausio 10 (23) d. Pasvalyje, ūkininkų šeimoje. Baigęs gimnaziją Mintaujoje, įstojo į kunigų seminariją, bet greitai ją paliko ir išvyko į Odesos universitetą studijuoti istorijos. 1911–1912 m. lotynų ir lietuvių kalbų mokė privačioje Telšių gimnazijoje, iš ten atleistas vėl išvyko į Odesą ir dirbo privačioje vyrų gimnazijoje, mokė lotynų kalbos ir psichologijos. Po metų persikėlė į Bachmutą Donbase ir ten ėmė dirbti gimnazijoje lotynų kalbos mokytoju. I pasaulinio karo metais išvyko į Kaukazą, įsikūrė Piatigorske, 1915–1921 m. dirbo keliose mokyklose. Aktyviai dalyvavo svetur gyvenančių lietuvių visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime, steigė mokyklas tautiečių vaikams, rūpinosi karo pabėgėlių reikalais.

1922 m. grįžęs į Lietuvą, įsidarbino mokytoju Kauno „Aušros“ gimnazijoje – dėstė lietuvių ir lotynų kalbas ir istoriją, taip pat sekretoriavo Jono Jablonskio vadovaujamoje Terminologijos komisijoje. Iš čia pasvaliečiai J. Avižonį parsikvietė įkurti gimnaziją.

Šią misiją atlikęs – įkūręs Pasvalyje vidurinę mokyklą (ją atidaręs brolio Antano Avižonio name, dabar Sodų g.), 1925 m. buvo išsiųstas kurti gimnaziją Tauragėje, paskui paskirtas į Rokiškio gimnaziją, dar vėliau – į Kėdainių gimnaziją. Keletą metų dirbo Lietuvos centrinės valstybinės bibliotekos vedėju Kaune, po to vėl mokytojavo Kauno „Aušros“ gimnazijoje.  

Vokiečių okupacijos metais dirbo Linkuvos gimnazijoje – čia atvyko po didelės nelaimės: visi trys vaikai (dvi dukros ir sūnus) 1941 m. buvo ištremti į Sibirą.

1945 m. Juozas Avižonis vėl buvo paskirtas Pasvalio gimnazijos direktoriumi. Iš čia išvyko į Merkinės vidurinę mokyklą. Išėjęs į pensiją, gyveno pas dukrą Obeliuose, Rokiškio r., vėliau Jurbarke.

Mirė 1974 m. vasario 17 d. Palaidotas Jurbarko kapinėse.

Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos muziejus turi rankraštinių J. Avižonio dokumentų: tai „Vidurinės technikos mokyklos pamokų plano ir programų projektas“, pateiktas Švietimo ministerijai 1923 m. gegužės 13–16 d.; mokyklos turto perdavimo aktas, 1925 m. išvykstant į Tauragę; Pasvalio valsčiaus tarybos Aktas dėl vandens malūno; veiklos planas „Pasvalio kultūrinimo klausimais“ ir pranešimas „Pasvalys turi būti apskrities centras“, kuriuose atsiskleidžia J. Avižonio pastangos padėti gimtajam kraštui.  

Regina Grubinskienė