Pastatai

Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Pasvalio miesto Vytauto Didžiojo a. stovi Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Ji statyta  1779–1787 m.,  mūrinė, turi baroko bruožų.

LDK kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis 1497 m. dovanojo bažnyčiai žemės ir leido kurti miestą. 1498 m. Jonas Grotas paskirtas pirmuoju Pasvalio klebonu. 1776 m. pirmoji bažnyčia sudegė. 1787 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia stačiakampio formos, be bokštų. 1851 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Motiejus Valančius. 1885–1887 m. bažnyčia padidinta, pristatyti bokštai. Buvusi bažnyčia paversta vidurine nava su presbiterija. 1902 m. įsigyta naujų Kryžiaus kelio stočių paveikslų.

1904 m. klebono J. Banevičiaus iniciatyva išmūryta prieglauda. Tarp bažnyčios ir klebonijos nutiestas tiltas per Lėvenį. Pastatyta mūrinė varpinė su 3 varpais, įsteigta parapijos bibliotekėlė. 1926–1929 m. paaukštinta šventoriaus tvora. Po 1933 m. gaisro bažnyčia remontuota.

Joniškėlio Švč. Trejybės bažnyčia

Parapija įsteigta 1752 m. Bažnyčia pastatyta 1792 m. dvarininko Igno Karpio rūpesčiu – ji mūrinė, klasicistinė, stačiakampė, su apside ir barokiniu bokštu. Pastatyta sudegus senajai bažnyčiai. 1803 m. įrengti vargonai. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia remontuota. Yra 6 altoriai.

Švobiškio evangelikų reformatų bažnyčia

1773 m. Švobiškio bažnyčia buvo sena, medinė, dengta šiaudais. Bažnyčios sinodas 1785 m. nutarė statyti naują, mūrinę bažnyčią. Apie 1858 m. bažnyčia buvo apjuosta akmens mūro tvora.

Gegabrastos Šv. Nikalojaus cerkvė

Pastatyta apie 1894–1896 m. Priklauso stačiatikių (sentikių) bendruomenei. Pirmosios šventosios Mišios aukotos 1897 m. Pirmojo pasaulinio karo metu cerkvė smarkiai nukentėjo. Kaimo vyrai savo jėgomis atstatė. Cerkvėje iš pradžių nebuvo varpo, jo dūžius imitavo daužomi gelžgaliai. 1900 m. cerkvės komitetas surinko aukų ir pakabino varpą, kuris yra iki dabar, tik įskilęs. Šalia cerkvės stovi šventiko sodyba, yra veikiančios kapinės.

Pasvalio Dievo Motinos Globėjos cerkvė

Buvusi stačiatikių cerkvė yra Nepriklausomybės g. (buv. Pumpėnų). Ji pastatyta 1903 m. už iždo lėšas (pirmoji stačiatikių Šv. Mitrofano cerkvė Pasvalyje buvo įrengta 1870 m. vietos gyventojo išnuomotame name). Po Pirmojo pasaulinio karo cerkvėje ilgai nebuvo pamaldų, todėl ketinta ją nugriauti. Lietuvos stačiatikių Vyskupijos tarybos ir tikinčiųjų prašymu pastatas buvo paliktas stačiatikiams. Pamaldos atnaujintos 1924 m. Klebonas atvažiuodavo iš Biržų ar Gegabrastos. Tuo metu buvo 31 stačiatikis.

Nuo 1948 m. Pasvalio malūno direktoriaus nurodymu cerkvėje buvo laikomi grūdai. Apgriauta, be kupolų ir kryžių cerkvė stovėjo malūno kieme. Oficialiai išregistruota 1959 m., tuo metu Pasvalyje gyveno apie 20 stačiatikių.

Išlikęs medinės cerkvės pastatas be kupolų, su originaliomis eksterjero puošybos detalėmis, aptvertu kiemu. Apie 1978 m. buvusioje cerkvėje įsikūrė Pasvalio melioracijos valdybos pučiamųjų orkestro „Dūdoriaus“ klubas. Jo nariai susiremontavo patalpas, įsirengė apšildymą, pridūrė priestatą (iš kiemo pusės). Klube grojo apie 30 orkestrantų. Pastate sovietmečiu sukaupta krašto senųjų stogastulpių ir rūpintojėlių kolekcija (maždaug nuo 1970 m. juos rinko kraštotyrininkas Antanas Stapulionis).