Saločių Šv. Juozapo parapija
Mūrinė Šv. Juozapo bažnyčia yra Pasvalio rajone, Saločių miestelyje. Įrengta 1945 m.
Saločių parapijos istorija prasideda XVI amžiuje, kai 1514 metais Barbora Pečkaitė įsteigė parapiją, suteikė jai žemės, miško plotų ir skyrė lėšų klebonui išlaikyti.
Pirma bažnyčia Saločiuose buvo nedidelė, medinė. XVI a. antrojoje pusėje Biržų Radvilos atėmė katalikų parapijos turtą ir pastatė reformatų maldos namus. Katalikai iškėlė bylą Radvilai ir po kelerių metų ją laimėjo. Apie 1644 metus pastatė naują katalikų bažnyčią, tada jai priskirtas Tauprių kaimas. 1873 metais pastatyta nauja medinė bažnyčia, vėliau apmūrytos kapinės.
1911 metais Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius įsteigė arbatinę, taip siekdamas suartinti parapiją ir visuomenę. Vėliau bažnyčia atnaujinta, 1944 metų vasarą per karą sudegė, o varpinė sunyko, net varpas išsilydė nuo ugnies karščio. 1945 m. administratorių kunigų Kazimiero Pukenio ir Antano Balio rūpesčiu bažnyčia įrengta mūrinėje dviaukštėje klebonijoje. Kartu jie pastatė „sandėliuką“, kuris per naktį virto varpine. Dabar joje kabo keturi varpai: didysis varpas pagamintas 1921 m.; vieną iš mažesnių nuliejo Johano Kristofo Šveno (Schwenn) liejykla Rygoje 1929 m.; ir du bevardžiai varpai.
Beje, vieno istorija – išskirtinė. Po ilgų ieškojimų varpas įsigytas Karaliaučiuje. Reikėjo jį įteisinti ir įkelti į „sandėliuką“. Saločiuose pasklido gandas, kad senosios bažnyčios varpas išliko per 1944 m. gaisrą ir esą kažkur užkastas. O klebonijai lyg tyčia prireikė šulinio. Taigi ėmė kasti. Po kiek laiko kastuvai atsitrenkė į metalą, pasirodo, tai ir buvo „senasis varpas“ iš Karaliaučiaus. Valdžia nepatikėjo tokia istorija, tačiau varpo nutildyti neišdrįso.
Svarbiausi parapijos atlaidai: Šv. Juozapo – kovo 19 d. (keliama į artimiausią sekmadienį); Šv. Antano – birželio 13 d. (keliama į artimiausią sekmadienį).
Šaltiniai: