Kutkauskas Gintaras  

Gimė 1959 m. birželio 21 d. Ragainių k., Panevėžio r. 1962 m. su šeima persikėlė gyventi į Pasvalį. 1977 m. baigė Pasvalio vidurinę mokyklą, LTSR valstybinės konservatorijos Klaipėdos teatro meno fakultete įgijo saviveiklinio teatro režisieriaus specialybę.

1981 m. įsidarbino Pasvalio kultūros namų meno vadovu. 1996–1998 m. buvo pasitraukęs iš kultūrinio darbo, dirbo versle. 1998 m. tapo Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos dramos būrelio vadovu, įkūrė jaunimo dramos studiją. 1999 m. pradėjo vadovauti Pasvalio krašto muziejaus teatrui. 2004 m. ėmė dirbti užimtumo specialistu Pasvalio r. Lavėnų pensionate su fizinę ir psichinę negalią turinčiais žmonėmis, čia nuo 2006 m. rengė respublikinius kiemo teatro festivalius. Nuo 2008 m. dirbo Pasvalio rajono kultūros centre, kur buvo perkeltas Pasvalio teatras.

Reikšmingiausi G. Kutkausko pastatymai: „Nebylys“ (1983), „Jons ir Aniutia“pagal P. Vileišio apysaką (1989), „Pakylėjimas“ (2000, pelnė Lietuvos LKC aukščiausią apdovanojimą – „Aukso paukštę“), „Kilkime ir aukime“, „Helverio naktis“ (2007), „Keleivio byla“ pagal Bern. Brazdžionio poeziją (2008) ir kt. „Rudens nuobodulys“, komedija „Cingu lingu“, „Paskutinė stotelė. Kita...“ – paskutinieji režisieriaus spektakliai. Per 13 metų pastatė arti 20 spektaklių. Pasvalio teatras režisieriaus dėka tapo gerai žinomas Lietuvoje ir už jos ribų, iš festivalių ir konkursų parsiveža apdovanojimus.

G. Kutkausko iniciatyva nuo 1999 m. Pasvalio krašto muziejuje rengtas respublikinis autorinės muzikos festivalis „Santakos“. Nuo 2008 m. rengiamas Lietuvos teatrų festivalis „Senasis tiltas“. Pirmajai šventei G. Kutkauskas sukūrė naktinę misteriją „Senojo tilto sapnas“ pagal E. Karoblytės apsakymą, paskui misterijos Svalios ir Lėvens upių santakoje tapo tradicija.

15 metų (1998–2013) dirbo teatro mokytoju, turėjo mokytojo metodininko kvalifikaciją. Gimnazijoje ne tik vadovavo dramos būreliui, jaunimo dramos studijai, bet ir režisuodavo įvairius renginius.

Mirė 2013 m. sausio 20 d., būdamas 53 metų. Palaidotas Pasvalyje, Stoties g. kapinėse.

2014 m. birželio mėn. prie Pasvalio kultūros centro atidengtas atminimo suoliukas „Būčiau paukštis aš...“, skirtas režisieriui (aut. Vytautas Stravinskas). Pasvalio kultūros centro teatras dabar vadinasi Gintaro Kutkausko teatru.

Režisierius augo kūrėjų šeimoje: tėtis Vytautas Kutkauskas buvo garsus Pasvalio krašto tautodailininkas, medžio skulptorius, pedagogas, mama Aurelija Kutkauskienė – pedagogė ir režisierė.

 Regina Grubinskienė