Rašytojas, prozininkas. Emigrantas. Tikroji pavardė – Albinas Marius Vaitkus (nuo 1949 m. – Marius Katiliškis).
1941–1944 m. dirbo Pasvalio bibliotekos vedėju. Gyveno nuomojamame name Kalno g. 14 (dabar namas negyvenamas). Pasvalyje susipažino ir 1941 m. spalio 14 d. Saločių bažnyčioje susituokė su matematikos mokytoja Elizabeta Avižonyte. Abu apsigyveno Kalno g. name Nr. 10 (dabar namas negyvenamas). Prie šio namo ant Lėvens upės kranto tebeauga Albino ir Elizabetos brolio sodinti uosiai. 1944 m. vasarą iš Lietuvos traukėsi vienas, žmona Elizabeta Vaitkienė liko gimtinėje (apie vyrą, atsidūrusį JAV, sužinojo tik po 10 metų, kai jis jau buvo vedęs kitą moterį; tuomet santuoką nutraukė).
Pasvalyje draugavo su gimnazijos direktoriumi Juozu Poviloniu. Čia sukūrė novelių rinkinį „Seno kareivio sugrįžimas“ – 1944 m. jis buvo parengtas leidybai, bet neišspausdintas. 2002 m. Lietuvių literatūros ir meno archyve rastas rankraštis, ir 2003 m. knygą išleido Šiaulių leidykla „Šiaurės Lietuva“. 2004 m. išleista ir rankraščiuose rastų ankstyvosios jaunystės eilėraščių knyga „Mano žodžiai“ (Šiauliai: Saulės delta).
Gimė 1914 m. rugsėjo 15 d. Gruzdžiuose, Šiaulių apskr., vaikystę ir ankstyvąją jaunystę praleido Katiliškių kaime, esančiame netoli Žagarės, Joniškio r. Mokėsi Žagarės pradžios mokykloje, progimnazijoje. Apie 1933 m. parengė eilėraščių rinkinį „Kūkaliai tarp kviečių“, bet jis nebuvo išspausdintas. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1940 m. dirbo Jūrės miškų urėdijoje, 3 mėn. Saldutiškio bibliotekoje (Utenos r.). Nuo 1941 m. kovo mėn. iki 1944 m. liepos mėn. – Pasvalyje.
1944 m. vasarą Tėvynės apsaugos rinktinės gretose kovėsi su sovietų armija Žemaitijoje, prie Sedos. Paskui su vokiečių kariuomene traukėsi iš Lietuvos. Buvo apsistojęs Flensburge, Dieburge, Hanau, Freiburge. Bendradarbiavo lietuvių karo pabėgėlių spaudoje. Mokėsi meno mokykloje Freiburge (Šveicarija). 1948 m. parengė novelių knygą „Prasilenkimo valanda“. Dėl saugumo 1949 m. pasikeitė dokumentus, pasiimdamas Mariaus Katiliškio pavardę.
1949 m. atvyko į JAV. Netrukus antrąkart vedė, nuslėpęs pirmąją santuoką, – žmona tapo poetė Zinaida Nagytė-Liūnė Sutema. Emigracijoje teko dirbti duobkasiu, plieno liejykloje, kitokius darbus. Čikagos priemiestyje Lemonte pasistatė namą. Augino sūnų ir dukrą.
Mirė 1980 m. gruodžio 17 d. Palaidotas Čikagos lietuvių tautinėse kapinėse.
Pirmieji eilėraščiai publikuoti 1931 m. Šiaulių savaitraštyje „Naujienos“, prozos kūriniai – nuo 1932 m. žurnaluose „Trimitas“, „Jaunoji karta“, „Naujoji Romuva“, „Kūryba“ ir kt. Emigracijoje parašė 4 romanus, 2 novelių knygas, kelionių apybraižų. Žinomiausi kūriniai: „Užuovėja“ (1952), „Miškais ateina ruduo“ (1957), „Išėjusiems negrįžti“ (1958), „Šventadienis už miesto“ (1963), „Pirmadienis Emerald gatvėje“ (1993). 2005 m. Čikagoje išleistas apsakymų rinkinys „Pasivaikščiojimas ratu“. 1962 m. gavo LRD premiją už knygą „Prasilenkimo valanda“. Apdovanotas Lietuvių enciklopedijos leidyklos bei Santaros-Šviesos kūrybinėmis premijomis.
Lietuvoje (sovietinės okupacijos metais) buvo išleistas romanas „Miškais ateina ruduo“, dėl to rašytojas tardytas FTB.
1994 m. Pasvalio viešajai bibliotekai suteiktas Mariaus Katiliškio vardas, joje 1995 m. atidarytas Mariaus Katiliškio atminimo kambarys, įsteigta bibliotekos premija, vyksta tradicinis renginys „Mariaus Katiliškio skaitymai“.
1997 m. Pasvalyje, Vilniaus g. ir Vytauto Didžiojo aikštės sankirtoje, prie namo, kuriame 1940–1944 m. buvo įsikūrusi valstybinė viešoji biblioteka, atidengta rašytojo atminimo lenta.