„Bobų vasara“

Muzikinis festivalis, vykęs Pasvalyje 1989–1993 metais. Bandytas atgaivinti 2016–2018 m.

Ištakomis galima laikyti dar 1976 metus, kai Pasvalyje pradėtos rengti diskotekos, pradėjo rastis jaunimo, grojančio gitaromis. 1984 m. jau būrėsi vaikinai ilgais plaukais, į pasvaliečių vartoseną atėjo žodžiai „metalas“, „pankas“. Naradavos kolūkyje Saulius Savickas suorganizavo dviejų dienų roko koncertą. Naradava atsidūrė valdančiosios partijos ir milicijos akiratyje, darėsi sunku suvaldyti jaunimo entuziazmą, išeinantį iš oficialios kultūros rėmų.  

Būsimam festivaliui pamatus kūrė „Pavasario“ kolūkio Ustukių kultūros namų direktorius Giedrius Uždavinys ir Henrikas Balčiūnas. 1987 m. Pasvalio kultūros namuose surengtas roko festivalis, pavadintas „Jaunimo muzika taikai“. Festivalyje koncertavo „Rojaus tūzai“ ir kitos tuo metu populiarios roko grupės. Pasvalyje įsikūrė grupė „Laiptai“, vadovaujama Henriko Balčiūno.

1988 m. vyko kelių dienų festivalis „Pasvalys 88“, kurį organizavo „Jaunimo muzikos mėgėjų susivienijimas“, įkurtas H. Balčiūno ir G. Uždavinio. Jame skambėjo roko ir bardų muzika. Festivalį netgi finansiškai parėmė rajono KP pirmasis sekretorius Vytautas Lalas. Visgi parko estrados sceną, nudažytą Trispalvės spalvomis, pareikalauta perdažyti. Tačiau pavyko išsireikalauti, kad leistų kur nors nelabai matomoje vietoje pakabinti lietuvišką vėliavą: organizatoriai, be abejo, rizikuodami, iškėlė Trispalvę ant aukšto stiebo estrados krašte – ten ji ir plevėsavo per visą festivalį.

Būsimo festivalio „Bobų vasara“ organizatorių priešakyje buvo Egidijus Valiūnas, turėjęs Kilerio pseudonimą, Saulius Savickas, Virginijus Bartkevičius-Mustafas ir dar keli bendraminčiai. Prie rajono komjaunimo komiteto veikė klubas SAS („Saugokite Amžinąją Saulę“), kurio vardu gauta lėšų. Imtasi konkrečių darbų. Pakviestos grupės iš Latvijos, Ukrainos, Rusijos. Įgarsinimo aparatūra atsivežta iš Latvijos.

Pirmoji „Bobų vasara“ 1989 m. rudenį surengta Pasvalio miesto parke.

Kadangi žinia apie festivalį buvo skleidžiam per respublikinę spaudą, suvažiuodavo žmonės ir iš kitur. Skambėjo hardrokas, džiazrokas, sunkusis metalas ir bardų muzika. Grojo Petras Vyšniauskas, Arkadijus Gotesmanas, Rolando Babraičio džiazo ansamblis, gitaristas Aleksandras Liubčenka iš Ukrainos, Rygos, Sankt Peterburgo ir Maskvos grupės „Zig Zag“, „Sezon doždej“, „Tamburin“, „Nikolaj Kopernik“, pasvaliečio Jurio Baliūno „Plentas“ ir kt. Koncertavo solistai Neda Malūnavičiūtė, Vytautas Kernagis, Marijonas Mikutavičius, Virgis Stakėnas ir kt.

Iš viso surengti penki festivaliai. Tai buvo ryškus laisvėjančios Lietuvos kultūros ženklas, Pasvalį iš pilkos provincijos pakėlęs į aukštesnį kultūrinį lygį – jo vardas tuomet skambėjo ne tik mūsų šalyje.

2016–2018 m. bandyta atgaivinti festivalį, tačiau negalima pakartoti to, kas anuomet buvo varomoji jėga: laisvėjimas po sovietmečio, neformalaus bendravimo poreikis, troškimas klausytis ir groti kitokią muziką.