Jaroševičius Antanas
Dailininkas, Lietuvių dailės draugijos kūrėjas, parodų dalyvis, meno albumų autorius, vienas iš pirmųjų knygų iliustratorių, liaudies meno vertintojas gimė Skrebotiškio k., Pasvalio r., 1870 m. liepos 22 d. Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, bet jos nebaigė, įstojo į A. Štiglico techninio piešimo mokyklą Peterburge, kur mokytis paskatino ir materialiai parėmė pasvalietis Petras Vileišis.
1899 m. baigęs studijas, dirbo Peterburgo teatruose dekoratoriumi, vėliau Zimino baldų dirbtuvėje. Jo pagaminti stilizuoti baldai 1901 m. Paryžiaus tarptautinėje parodoje pelnė sidabro medalį – A. Jaroševičius buvo pirmasis lietuvis dailininkas pasirodęs Vakarų Europoje.
Nuo 1900 m. dirbo piešimo mokytoju Orlovo mergaičių gimnazijoje, vėliau Kazanės aukštosios techninės mokyklos mokytoju. Atostogas leisdamas gimtinėje Pasvalio r., domėjosi lietuviškais kryžiais ir koplytėlėmis (Pasvalio, Saločių, Vaškų, Skrebotiškio apylinkėse). 1910, 1911, 1912 m. lietuvių dailės parodoms Vilniuje teikė kryžių ir koplytėlių piešinius, o 1912 m. buvo išleistas albumas „Lietuvių kryžiai“ su 80 jo piešinių – tai pirmasis leidinys apie liaudies meno paminklus. Dailininkas šį leidinį dedikavo P. Vileišio atminimui, dėkodamas jam už pagalbą.
1921 m. grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Karklynės k. netoli Giedraičių, Molėtų r., dirbo Giedraičių progimnazijoje piešimo mokytoju (įstaigos direktorė – iš Tetirvinų kilusio A. Jaroševičiaus pusbrolio Mato Valeikos žmona Malvina). Rašė įvairios tematikos straipsnius spaudai (pasirašinėdavo slapyvardžiais, nemažai rašyta ir apie Pasvalio kraštą), domėjosi bitininkyste. 1939 m. išleido knygą „Dailieji medžio darbeliai“. Pagal jo projektą 1932 m. Giedraičiuose pastatytas paminklas „Karžygiams, žuvusiems už Lietuvos laisvę ties Giedraičiais 1920 metais“.
Jis sukūrė ir daugiau kryžių projektų, taikomosios dailės dirbinių, baldų, kūrė estetiškus atvirukus, grafikos darbus, liejo akvareles. Parengė albumą „Lietuvos ornamentai“. Jo kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.
Mirė 1956 m., palaidotas Giedraičiuose. 1990 m. Giedraičių vidurinei mokyklai suteiktas dailininko vardas. A. Jaroševičius ir jo žmona Marcelė 2016 m. apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (2 m. slapstė žydaitę Esfirą Gutmanaitę).
Gimtoji sodyba Skrebotiškio kaime išlikusi, joje 1992 m. pastatytas paminklinis kryžius.
Nuotraukos iš pasvalia.lt
Šaltiniai:
http://siaurietiskiatsiverimai.psvb.lt/images/Rubrikos/Sukaktys/SA_2020_02-48-53.pdf
https://lt.wikipedia.org/wiki/Antanas_Jaro%C5%A1evi%C4%8Dius
