Vileišis Jonas
Jonas Vileišis – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, vidaus reikalų (1918–1919) ir finansų (1919) ministras, Lietuvos Tarybos narys (1917–1920), Kauno miesto burmistras (1921–1933), Kauno miesto tarybos narys (1934), teisininkas.
Gimė 1872 m. sausio 3 d. Medinių kaime Pasvalio r. laisvųjų karališkų valstiečių Vincento Vileišio ir Agotos Mačėnaitės šeimoje. Šeimoje gimė vienuolika vaikų, tarp kurių – didysis Lietuvos kėlėjas inžinierius Petras Vileišis (1851–1926) ir gydytojas, visuomenės veikėjas Antanas Vileišis (1856–1919).
Mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje. Ketverius metus studijavo Sankt Peterburgo universiteto Fizikos ir matematikos fakultete, o 1898 m. baigė Teisės fakultetą.
Dar mokydamasis įsitraukė į tautinę kultūrinę veiklą. O 1898 m. grįžo į Lietuvą, iki 1918 m. gyveno ir dirbo Vilniuje. Paryžiaus parodai (1900) padėjo parengti medžiagą apie lietuvių spaudos draudimą, nelegalų leidimą ir platinimą, carines represijas; bibliografinį leidinį „Lietuviškų knygų katalogas“. Kartu su kitais visuomenininkais išleido lietuvišką raidyną (1901–1092), V. Kudirkos raštus, atnaujino „Varpo“ žurnalo leidimą Tilžėje (1913). Rūpinosi lietuviškų mokyklų kūrimu.
J. Vileišis yra vienas iš Lietuvių demokratų partijos (1902) ir Valstiečių sąjungos (1905) kūrėjų. Kaip politikas parengė svarbių teisės aktų. Vadovavo misijai į JAV (1919–1921), kad Lietuvą juridiškai pripažintų ir suteiktų finansinę paramą.
Jo pastangomis Kauno miesto savivaldybė pirmoji Lietuvoje ėmė įgyvendinti socialinę mokinių globą ir jų sveikatos priežiūrą, įvedė vaikų privalomąjį pradinį mokymą. J. Vileišio iniciatyva pastatyta M. K. Čiurlionio kūrinių laikinoji galerija, atidaryta Vinco Kudirkos biblioteka, įkurtas Vytauto Didžiojo kultūros muziejus.
Be to, buvo daugelio draugijų kūrėjas, savaitraščio „Lietuvos ūkininkas“ redaktorius, „Lietuvos žinių“ leidėjas ir redaktorius, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, paskelbė per 500 mokslinių ir publicistinių straipsnių,
Už nuopelnus apdovanotas Gedimino II laipsnio ordinu (1929), Vytauto Didžiojo II laipsnio ordinu ir Savanorių kūrėjų medaliu (1934).
Šeima: žmona – Ona Teodora Kazakauskaitė-Vileišienė (1879–1953), kilusi iš bajorų, penki vaikai: Birutė Marija Vileišytė-Jurgelionienė-Tursienė (1904–1966); Alena Vileišytė-Devenienė- Grigaitienė (1904–1999); Rita Vileišytė-Lenktaitienė (1906–?), Petras Jonas Vileišis (1906–1986) ir Kazimieras Vileišis (1915–1983).
Mirė 1942 m. birželio 1 d. Kaune. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.
2002 m. Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje atidengta memorialinė lenta, skirta broliams Petrui, Jonui ir Antanui Vileišiams. 2017 m. Laisvės alėjoje, Kaune, atidengta Jono Vileišio skulptūra. 2018 m. Vilniuje, Neries ir Vilnelės upių sankirtoje, šalia Gedimino pilies bokšto, atidengtas paminklas broliams Vileišiams. Jo vardu pavadintos gatvės, įsteigta premija už aktualius straipsnius žiniasklaidoje savivaldos temomis.
Šaltiniai:
- Kanapėnas, Rimantas Mykolas (2024). Jie kūrė žmonijos pažangą. „Utenos indra“, Utena, p. 123–124.
- LR Seimas.
- Vilnijos vartai.
- Visuotinė lietuvių enciklopedija.