Karaimai
Manoma, kad Pasvalio krašte karaimai gyveno nuo XV a. pradžios. Šiaurės Lietuvoje tada jie apgyvendinti galbūt todėl, kad buvo kariai.
Pasak kraštotyrininko B. Kviklio, 1690 m., prieš prasidedant Šiaurės karui, Švedijos karalius Karolis XI siuntęs į Pasvalį savo atstovą Gustavą Peringerį, kad jis aplankytų karaimus ir surinkti žinių. Netrukus iš Pasvalio į Upsalą išvyko karaimų mokslininkas Saliamonas, Aarono sūnus, ir ten išleido knygą „Arpiryon“ apie karaimus Lietuvoje. Upsalos universitete skaitė pranešimą. Jis gerai mokėjo kelias klasikines kalbas, buvo žodžio ir diskusijų meno meistras, jo poetinių kūrinių galima rasti karaimų maldaknygėse (žinomiausias kūrinys – rauda 1710 m. maro aukų atminimui). Saliamonas, kurį laiką gyvenęs Pasvalyje, vėliau apsigyveno Trakuose, todėl vadinamas Saliamonu Trakiečiu.
Kitas garsus pasvalietis karaimas – gydytojas Abraomas Moskevičius. Yra žinių, kad 1706 m. LDK etmonas kunigaikštis Mykolas Kaributas Wisniowieckis išdavęs asmeninės privilegijos dokumentą „senam namų tarnui, o dabar mano rūmų daktarui“ Abraomui Moskevičiui, Pasvalio karaimui, kuris „yra ypatingai mano globojamas“: pagal dokumentą šis asmuo „šiandien ir visados“ atleidžiamas nuo bet kokių mokesčių ir karo prievolės.
Su Pasvaliu susijęs ir vienas talentingiausių karaimų poetų Šelumielis Lopato (1904–1923). Nors jis gimęs Trakuose, bet dirbo girininku Biržų, Pasvalio apylinkėse (čia nužudytas). Š. Lopato Panevėžyje buvo įkūręs karaimų jaunimo klubą („Karaj Bitikligi“), taip pat buvo karaimų jaunimo draugijos „Onarmach“ steigimo iniciatorius ir jos sekretorius.
Pasvalyje yra gimęs Martynas Novickas (1900 m.), Mažiešiaus Novicko, dvarų valdytojo Šiaurės Lietuvoje, sūnus. Martynas mokėsi Panevėžio realinėje gimnazijoje, mokėjo lietuvių, karaimų, vokiečių, lenkų ir rusų kalbas. Nuo 1919 m. dirbo mokytoju Pasvalio krašto mokyklose: Rinkūnų, Pasvalio, Auriliškių, Skrebotiškio, Kundrėnų pradžios mokyklose. Buvo vienas iš Pasvalio miesto parko kūrimo iniciatorių, pasodinęs ir prižiūrėjęs pirmuosius medžius. Sukūręs šeimą, persikėlė į Panevėžį.
Po I pasaulinio karo karaimų bendruomenės buvo įsikūrusios dviejose Pasvalio rajono vietovėse: pačiame mieste ir Talačkoniuose. Jie visi turbūt priklausė Panevėžio karaimų bendruomenei (1931 m. joje buvo 155 žmonės), kuri buvo įsijungusi į Lietuvos karaimų draugiją. Pasvalio mieste, Svalios parke, yra išlikusios karaimų senkapės.
Viršelyje Reginos Grubinskienės nuotrauka
Šaltiniai:
http://www.pasvalia.lt/nekilnojamasis-paveldas/662-karaimu-senkapes
https://lt.wikipedia.org/wiki/Karaimai
http://siaurietiskiatsiverimai.psvb.lt/sukaktys-jubiliejai/2022-ieji-lietuvos-karaimu-metai