Eugenijaus ir Leonardo Matuzevičių memorialinis muziejus
Provizorius Vilius Matuzevičius, į nepriklausomą Lietuvą grįžęs iš Rusijos su žmona Klaudija ir sūnumi Eugenijumi, apsistojo Pasvalio r., Krinčine. Čia, Žalgirio g. 42, pasistatė namą (apie 1931 m.), įsirengė vaistinę. Krinčine gimė dar du sūnūs: Leonardas ir Algis. Matuzevičių namas 1940 m. buvo nacionalizuotas kartu su vaistine, tapo valsčiaus vykdomojo komiteto būstine.
Lietuvai atgimstant, poetas Eugenijus Matuzevičius siekė atgauti tėvų namą. Nuo 1987 m. namo antrajame aukšte praleisdavo vasaras, rašydavo. Čia parengė dvi paskutiniąsias savo poezijos knygas „Jau sparno nenumes“ ir „Sugrįžimų tyla“. Poetas norėjo visą namą paskirti kultūrinėms reikmėms, suteikti muziejaus statusą. 1994 m. birželio 20 d. netikėtai mirė.
Netrukus Matuzevičių namai paskelbti memorialine sodyba. 1994 m. spalio 15 d. ant namo sienos atidengta Zenono Nistelio išdrožta ąžuolinė lenta su užrašu: „Čia gyveno ir kūrė poetas Eugenijus Matuzevičius“, išskaptuotas poeto profilis ir dvi jo eilutės: „Tikėti noriu žmogumi, poezija, žeme, pasėtu grūdu“. Kita lenta įvardijo namo paskirtį: „Eugenijaus Matuzevičiaus kultūros centras“.
Muziejaus kūrimo rūpesčiai, poeto palikimo inventorizacija teko žurnalistei, poeto draugei Stasei Šeštakauskaitei. 1995 m. pradžioje suremontuotoje svetainėje paminėtos 77-osios Eugenijaus gimimo metinės. Po metų suremontuoti dar trys I aukšto kambariai, įrengta muziejinė ekspozicija. Dar po metų sodyba aptverta tvora, perkloti šaligatviai, permūrytos krosnys, stogas uždengtas nauja skarda, perdažyti kambariai, laiptinė, koridoriai. Kieme pastatytas stogastulpis (skulpt. A. Grušas). 1998 m. Matuzevičių sodyba tapo Pasvalio krašto muziejaus padaliniu. Po metų atidaryta nuolatinė ekspozicija, muziejuje apie 4000 eksponatų.
Čia nuo 1995 m. birželio mėnesį vyksta tradicinė poezijos šventė „Krinčino verdenės“. Matuzevičių sodyba tapo literatūrinių susitikimų vieta, ko poetas Eugenijus Matuzevičius ir troško.
Viršelyje Pauliaus Ramanausko nuotrauka
Šaltiniai: