Katalikų parapijos ir bažnyčios

Pasvalio dekanatui priklauso 13 katalikų parapijų. Gausiausia yra Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapija.

Bažnyčia stovi Vytauto Didžiojo a., prie Lėvens ir Svalios santakos, statyta 1779–1787 m., mūrinė, turi baroko ir istoristinių bruožų.

1944 m. per karą bažnyčia sudegė. 1945 m. kunigų K. Pukenio ir A. Balio rūpesčiu bažnyčia įrengta mūrinėje dviaukštėje klebonijoje.

Pirmoji koplyčia Vaškuose pastatyta apie 1665 m., 1793 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia, o dabartinė 1881 m.

1920 m. kunigo Adomo Kačkaus ir parapijiečių dėka bažnyčia, įrengta mūriniame grūdų sandėlyje, oficialiai atidaryta.

1926 m. kunigo A. Štrombergo iniciatyva gautas leidimas statyti naują bažnyčią. Pastatyta pagal architekto V. Landsbergio-Žemkalnio projektą.

1790–1792 m. dabartinę mūrinę bažnyčią pastatė dvarininkas I. Karpis. Bažnyčios varpas „Baltramiejus“ 1925 m. išlietas Kaune.

1936 m. Gulbinėnų dvaro savininkas generolas Kazys Ladiga rūmuose įrengė koplyčią. 1939 m. pabaigoje įkurta parapija.

1996 m. medinė Grūžių bažnyčia buvo sudeginta. 2001 m. rugpjūčio 12 d. naują bažnyčią pašventino Panevėžio vyskupas J. Preikšas.

Šalia bažnyčios šventoriaus yra Šventabalos šaltinis. Vietiniai gyventojai tiki, kad šio šaltinio vanduo turi gydomųjų galių.

Pasvalio dekanatui priklauso 13 katalikų parapijų. Gausiausia yra Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapija.