Katalikų parapijos ir bažnyčios

Pasvalio dekanatui priklauso 13 katalikų parapijų. Gausiausia yra Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapija.

Dabartinė Pušaloto bažnyčia pastatyta 1853 m. Valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Parapijos pradžia - XVII amžius.

Mūrinė bažnyčia, statyta 1779–1787 m., stovi Vytauto Didžiojo a., prie Lėvens ir Svalios santakos.

1944 m. per karą bažnyčia sudegė. 1945 m. kunigų K. Pukenio ir A. Balio rūpesčiu bažnyčia įrengta mūrinėje dviaukštėje klebonijoje.

Pirmoji koplyčia Vaškuose pastatyta apie 1665 m., 1793 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia, o dabartinė 1881 m.

1920 m. kunigo Adomo Kačkaus ir parapijiečių dėka bažnyčia įrengta mūriniame grūdų sandėlyje.

1926 m. kunigo A. Štrombergo iniciatyva gautas leidimas statyti naują bažnyčią. Pastatyta pagal architekto V. Landsbergio-Žemkalnio projektą.

1790–1792 m. dabartinę mūrinę bažnyčią pastatė dvarininkas I. Karpis. Bažnyčios varpas „Baltramiejus“ 1925 m. išlietas Kaune.

1936 m. Gulbinėnų dvaro savininkas generolas Kazys Ladiga rūmuose įrengė koplyčią. 1939 m. pabaigoje įkurta parapija.

1996 m. medinė bažnyčia, stovėjusi nuo 1924 m., buvo sudeginta. 2001 m. religinėms reikmėms pritaikyti buvę kultūros namai.

1794–1803 m. Krinčino klebono Jono Jeronimo Šarkevičiaus rūpesčiu pastatyta dabartinė plytų mūro bažnyčia.

Pasvalio dekanatui priklauso 13 katalikų parapijų. Gausiausia yra Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapija.